Knygos pavadinimas: Baltos durys
Autorius: Vytautas Račickas
Originalo kalba: lietuvių
Leidimas: 2010 m.
Puslapių: 210

Aprašymas;
Knyga iš nominuotų Metų knygai leidinių, skirtų paaugliams. Sakyčiau, skirta vyresniems paaugliams, gal nuo kokių 15 metų. Knyga parašyta vidinių monologų, dienoraščio forma, daugiausia atskleidžiamos vidinės emocijos. Gaila, tačiau knyga labai liūdna.

Pagrindinis herojus - Genas, gyvena su tėvais, sese bei dėde Fūnia. Pastarasis berniukui skiria labai daug dėmesio ir meilės. Tėvas, verslininkas, yra pastoviai užsiėmęs ir vaikai jam nelabai rūpi. Motina nebando kištis į jų gyvenimus. Sesuo su broliu irgi nėra labai artima. Tik dėdė Fūnia daugiausia dėmesio skiria berniukui - veda į teatrą, gamtą, kalbasi, pasakoja. Kai dėl baisios ligos jis miršta, berniukas palūžta. Jo vaikystė baigiasi. Tiesa, dar yra teatras, būrelis, mokykla, tačiau tai trunka neilgai, nes būrelio vadovas yra paskirtas direktoriumi ir daugiau negali skirti dėmesio mažiesiems aktoriams. Dar yra mergaitė Agnietė, kuri irgi atsiliepia į berniuko jausmus. Deja, berniukas ir jos pasijunta išduotas.. Vėliau… Žodžiu, palūžęs, talentingas vaikinas. Jis vis labiau sminga į narkotikus ir dėl to ne tik jo, bet ir aplinkinių gyvenimas tampa labai baisus.

Knyga labai primena "Heroiną”, tik kažkuo yra artimesnė, gal dėl to, kad lietuvių autoriaus. Skausminga. Beprotiškai lengvai skaitoma, pamokanti. Derėtų perskaityti ir šiuolaikiniams tėvams, kurie šiandien yra tokie užsiėmę. Tik viršelis nuobodokas.

Nujaučiu, kad būtent ši knyga ir taps METŲ KNYGA, paauglių kategorijoje.

Bendras įvertinimas 10 balų sistemoje - 10.

knygeles.blogas.lt