1. Mergaitė juokdavosi, kad su žibintu ateidavau ir dieną, ir netgi vasaros dienomis ir kad jį atsargiai kabindavau po sija priemenėj. 2. Laikydamas kibirą rankoje, jis apsigręžia ir eina nematomo, bet šiluma alsuojančio sunkvežimio link, ir tuojau šalia išgirsta ir berniuko alsavimą. 3. Aukštas, lieknas profesorius, dailininkas, prieš karą studijavęs užsieniuose, kalba apie kelią, kuriuo dabar važiuoja: ne toks jis buvęs kadaise, daugiau kaip prieš keturiasdešimt metų, kai jie, keli dailininkai, jauni vyrukai, pėsti keliavo per šitą kraštą, per Žemaitiją, tapydami jos peizažus, bažnyčias ir žmones. 4. Sapnuodamas dažnai žinodavo, kad sapnuoja, žinodavo, kas bus toliau, ir vis tiek baimė neapleisdavo – jo žinojimas nepadėdavo. 5. Žmogus, kuris iš pirmo žvilgsnio kitam žmogui nesukelia baimės, nerimo, yra silpnas žmogus. 6. Kylant juodu keliu aukštyn, nuo kalno sužibino stiprios šviesos, jos pamažu artėjo, o kad buvo rūkas, tai labai sunku buvo pasakyti, ar šviesos toli, ar arti, todėl žmogus, nieko nelaukęs, pasuko į šalį ir vos nenugarmėjo žemyn nuo pakriaušio. 7. O juk tikriausiai jos namuose kas nors yra mūsų vietoje, Vincai. 8. Dabar ausyse dar girdėjo kaukšint žingsnius amžinose juodo akmens bažnyčiose ir bliaunant į žemą žolelę išleistus ėriukus. 9. Galvojau, galvojau, ir pasirodo, kad apie kiekvieną dalyką, kai įsigilini, gali ką nors pasakyti. 10. Kad ir kas jam, dabar sėdinčiam už vairo, atsitiktų, jis negalės susitaikyti su mintim, kad juoda yra juoda, o balta – balta.