Knygos pavadinimas: Vakarų fronte nieko naujo
Autorius: Erichas Marija Remarkas
Originalo kalba: vokiečių
Pirmasis leidimas: 1923 m.
Puslapių: 182

Aprašymas:
Viena brandžiausių knygų, kurias teko skaityti. Rašymo stilius, esmė, psichologiniai aspektai - neturiu nė vieno priekaišto.

Labai liūdna knyga apie jauną savanorį kareivį Paulių Boimerį, kuris tiesiai iš mokyklos suolo, patenka į frontą. Vyksta I-asis pasaulinis karas. Knyga aprašo šio karo eigą. Vokiečių jaunuoliai daug išgyvena, čia griaudint sprogimams, žūsta žmonės ir draugai. Sėkminga diena yra tada, kai kareiviai gali pavalgyti, pailsėti. Kad ir sprogstant bomboms.

Jaunuoliai nėra subrendę morališkai. Autorius puikiai vaizduoja kareivių baimę. Tiesa, knygoje taip pat nevengiama įprastinio gyvenimo aprašymo, kaip pvz., - kareiviai kariauja su utelėmis, žiurkėmis. Ištroškę meilės, jie paslapčia keliauja kitapus upės pas prancūzes, kuruos suteiktų vaikinams kelias meilės ir švelnumo akimirkas. Už maistą.

"Fronto siaubas kažkur prasmenga, kai tik nusigręžiame nuo jo, ir mes stengiames įveikti jį, krėsdami nepadorius ir piktus juokus; jei kas miršta, tai apie jį sakoma, kad užraukė subinę, ir tokiu tonu kalbame apie viską. Tai gelbėja mus nuo pamišimo. Kol mes taip į viską žiūrime, galime priešintis.

Bet mes nieko neužmirštame! Visa, ką rašo kariniai laikraščiai apie kareivių humorą, kad jie vos spėję grįžti iš uraganinės ugnies, jau rengia pasišokimus, yra didžiausia nesąmonė. Mes juokaujame ne todėl, kad turime humoro, bet esame priversti turėti humoro, nes kitaip pražūtume. Be to, taip per daug ilgai negali trukti, kas mėnesį humoras darosi vis kartesnis.

Ir aš žinau: visa tai, kas dabar, kol mes esame kare, nugrimzta sieloje kaip akmuo, po karo vėl iškils, ir tik tuomet prasidės kalba apie tuos dalykus, ir nuo tos kalbos priklausys gyventi ar mirti. "(ištrauka iš knygos)

Bendas įvertinimas 10 balų sistemoje - 10.

http://knygeles.blogas.lt